Regionai
Žygiuojame dviejuose atokiausiuose ir gražiausiuose Didžiojo Kaukazo kampeliuose. Štai trumpai apie kiekvieną.
Svanetija
Šiaurės vakarų Sakartvele, aukštai kalnuose, esanti Aukštutinė Svanetija – ledynų, krioklių ir viduramžių akmeninių bokštų kraštas. Bokštus statė svanų šeimos, gindamos savo namus.
Mūsų žygis eina klasikiniu maršrutu nuo Mestijos link Ušgulio: keturios dienos, apie 65 km, kasdien nuo 10 iki 20 km, per Žabešio, Adišio ir Lalchorio kaimus, su Ušbos ir Tetnuldžio viršūnių vaizdais. Pakeliui keliamės per upę – brendame patys arba keliamės su arkliais, priklausomai nuo srovės ir oro. Ušgulis Šcharos papėdėje – UNESCO pasaulio paveldo vietovė ir viena aukščiausiai esančių gyvenviečių Europoje, o jo mažai Lamarijos koplytėlei apie tūkstantį metų. Ruduo čia ypač gražus: oras gaivus, o kalnai nusidažo auksu.
Maršruto žemėlapis · Žygis Svanetijoje
Tušetija
Tušetija – tolimajame Sakartvelo šiaurės rytų kampe, prie Dagestano ir Čečėnijos sienų. Tai vienas atokiausių šalies regionų: vienintelis kelias į jį eina per 2826 m Abano perėją ir būna atviras tik 3–4 mėnesius per metus. Žiemą kelias uždaromas, kaimai ištuštėja, o gyvenimas vėl atgyja pavasarį. Daugelis gruzinų čia niekada nėra buvę.
Virš mažų kaimelių – Šenako, Diklo, Dartlo – stūkso akmeniniai bokštai, o piemenys vis dar gena bandas per kalnus. Restoranų ir meniu čia nėra: svečiai valgo tai, ką šeimininkai tą dieną pagamina, – karštą sriubą, šviežią duoną, chačapurį. Oras keičiasi greitai – saulė, rūkas, lietus ir vėl saulė, – ir tai irgi kelionės dalis.
Tbilisis
Tušetijos kelionėje lankomės ir Tbilisyje – mieste, kur raižyti mediniai balkonai stovi šalia modernių pastatų. Pasak legendos, karalius Vachtangas Gorgasalis medžiodamas aptiko karštus sieros šaltinius ir nusprendė čia įkurti miestą. Jo pavadinimas kilęs iš gruziniško žodžio tbili – „šiltas“.